Repostas apie magiškas piliules arba kas ta homeopatija

Winter is here! Ta proga repostas

Išblyškę ir snargliuoti, ašarojančiomis akimis baltieji klajūnai vis intensyviau apgula šeimos gydytojų kabinetų duris. Vargšelis, kuris buvo užbėgęs “tik pasiklausti” arba “tik receptuko” namo grįžo jau nebe tas. Akys pasruvo krauju, gerklėje ėmė tvenktis gumulas, vis sunkiau tapo įkvėpti šviežio oro. Dar šįryt buvęs sveikas žmogus tapo vienu iš jų, blyškiaveidžiu prasižiojusia burna ir kimiu balsu sėdinčiu poliklinikos koridoriaus gale. Ne, tai ne naujojo Game of Thrones sezono scenarijus, tai pirminio centro kasdienybė X mieste (įrašykite patys).


Bet ne apie tai norėjau šiandien parašyti.
Kataras arba ŪVRI (ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija) atšalus orams pagaus praktiškai kiekvieną, išskyrus gal tik Kepenį, nes prie jo niekas nelimpa, nebent tik Agnė.
Kad ir kaip Andrius Užkalnis sarkastiškai žiūrėtų į kai kuriuos liaudies medicinos metodus, bet tai yra šimtą kartų geriau nei homeopatiniai žirniukai (išskyrus nekaltos mergelės šlapimo gėrimą atsisukus veidu į rytus ar galvos trynimą česnakais).

Natūropatai, homeopatai ir jų sekėjai man primena pasaką “Karaliaus drabužiai”, kur du veikėjai už daug pinigų nematomomis staklėmis audė nematomus audinius ir iš jų siuvo nerealiai afigienus, tiesiog stebuklingus, belekaip stilingus, nematomus drabužius. Bėda tik ta, kad jų realiai niekas taip ir nematė, o bijodami pasirodyti kvailai, išsijuosę gyrė meistrišką darbą.

Homeopatinio vaisto esmė, praskiesti kažkokią substanciją iki negalėjimo, kad pradinės medžiagos neliktų nė molekulės, pvz. įmetus mėtos lapelį į olimpinį baseiną, gerai papurčius ir dar praskiedus, galima vandenį semti puodeliu ir mėgautis gaivinančia mėtų arbata.
– Šitas žirniukas stebuklingas! – tarė homeopatas kišdamas vandens atminties molekulę blyškiaveidžiui varvančia nosimi. – Po vieną kas dvi valandas! – griežtai paaiškina ritualą.
Ir akurat, nepraėjo nė 7 dienos ir ŪVRI liko užmaršty.
Viskas čia būtų gerai, jei ne vienas bet. Gydoma sloga praeina per 7 dienas, o negydoma – per savaitę.
Homeopatiniai vaistai neveikia geriau nei užkalbėjimas, įtikėjimas ar minties galia. Kitaip tariant, nesvarbu ką prarysi, užkalbėtą akmenuką, cukraus gabaliuką ar vytintą šikšnosparnio kojelę, rezultatas bus tas pats. Jei labai tikėsi veiks, jei netikėsi – pats kaltas! Tai medicinoje vadinama placebo efektu. Visi “normalūs” vaistai be įvairiausių saugumo patikrinimų praeina ir efektyvumo filtrą, kur jie lyginami su placebo. Pats iš savęs placebas duoda teigiamą rezultatą iki 40%, ypač ten, kur gydymo vaistais išvis nereikia. Todėl homeopatiniai preparatai žiauriai gerai veikia slogas, stiprina imuninę sistemą, mažina nervinę įtampą, lėtinį skausmą ir net depresiją, dar susitvarko ten su visokiais bėrimais. Tam, kad efektas būtų stipresnis, mikstūra ar piliulė turi būti brangi, nes pigios yra absoliutus šūdas ir nieko nepadeda.

“ATCAKYK” už savo žodžius!
Jokių problemų

  1. https://www.cochrane.org/…/ARI_are-oral-homeopathic-medicin…
  2. https://www.cochrane.org/…/DEMENTIA_no-evidence-that-homeop…
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/m/pubmed/20402610/
  4. Straipsniai, kurie randa kažkokį pranašumą prieš placebo yra prastos kokybės, mažomis imtimis, nereprezentatyvūs bei neatspindintys populiacijos.

Jei homeopatiniai preparatai neveiksmingi, kodėl jie parduodami vaistinėse?
Iš tikro, tai ačiū Dievui, kad vaistinėse, bent jau šiokia tokia kontrolė yra. Juk yra tokių žmonių, kuriems būtinai reikia susikišti homeopatinę žvakutę, kad nustotų bėgti nosis ar pagerėtų nuotaika. Kol šitie fokusai nekompensuojami, dėl manęs galite ir mančinelos obuolius graužti, bet kai kalba pasisuka apie onkologiją, rimtas lėtines ligas, kur tiek laikas, tiek vaistai yra lemiantys faktoriai, tai darosi nebejuokinga.

Oxfordo žurnale buvo publikuotas straipsnis, kur buvo lyginamas tradicinis vėžio gydymas su alternatyvia medicina, studija nustebino. Nustebino, kad išvis pavyko surinkti grupę, kurie patikėjo alternatyvia medicina, atsisakė gydymo ir aišku, greičiau numirė.

https://academic.oup.com/jnci/article/110/1/121/4064136Homeopatiniai “vaistai” nėra nei saugūs, nei efektyvūs, bet jie iš tikro palengvina du dalykus: paciento piniginę ir homeopato materialinę padėtį.
BONUSAS perskaičiusiems iki čia.
Homeopatai tiki vandens atmintimi, kažkam net pavyko tą pademonstruoti, deja, pakartoti eksperimento stebint nepriklausomiems ekspertams neišėjo. James Randi, buvęs iliuzionistas ir paranormalių reiškinių skeptikas, 1996 m. įkūrė edukacinį fondą ir siulo pasiimti 1 milijono dolerių atlygį bet kuriam, kuris sugebės sutartomis sąlygomis įrodyti paranormalų ar antgamtinį reiškinį, tame tarpe ir vandens atminties egzistavimą. Pirmyn!
https://web.randi.org/about-james-randi.html
https://www.ted.com/talks/james_randi/up-next?language=lt

#ciniskas #chirurgas #homeopatai #homeopatija #naturopatas #mitas#vandensatmintis #persalimas #cochrane #mythbuster #GOT #whitewalkers

Reklama

[Repostas]

O, gamta, tu stebūklų motina!

Kažkaip keista, kad didžiausi AUTIZMO ekspertai yra ne vaikų psichiatrai ir psichologai, ne pedagogai, ne medikai ir net ne autizmo spektrą (ASD) turinčių vaikų tėvai, o homeopatai, natūropatai ir pretendentas (pamenate tokį serialą, kur bičas vieną dieną galėjo būti daktaru, kitą aplinkosaugininku, trečią verslininku?).
Labai džiaugiuosi, kad jie skaito mano įrašus ir mokosi naujų žodžių, pavyzdžiui, DE-NIA-LIZ-MAS. Tik dar nesuprato kokiame kontekste jis vartojamas. Teigti, kad gydytojai yra denialistai yra absoliutus OKSIMORONAS (check it 😉 )

Kodėl?
Denializmas tai atsisakymas pripažinti VISUOTINAI priimtas teorijas, teisę, faktus ir įrodymus[1].

Įdomu, nuo kada klasikinė medicina, pseudomokslininkų dar pravardžiuojama alopatine, liko už borto?

Denialistams faktų reikia tik tam, kad galėtų juos neigti, manais jie užverčia Coldwell, Handley, Wakefield ereziniais paistalais.

Penki banginiai ant kurių laikosi denializmas:

1. Konspiracijos teorijos[2]. BigFarma, vyriausybės susitarimas, medikų susitarimai, PSO susitarimai, žmonių populiacijos reguliavimas, nanochipai, etc.

2. 🍒 ant torto (cherry picking)[2]. Tai yra pavienių straipsnių, kurie nors kiek prieštarauja vyraujančiai nuomonei, rinkimas. Kaip pvz., mitologinis A. Wakefield epas, suklastotų duomenų legenda apie 12 vaikų, juodvarniais tapusių po MMR skiepo. Lancet, šiaip gerbiamas žurnalas, pasimovė ir išpausdino šį straipsnį. Vėliau situaciją bandė taisyti, bet buvo per vėlu. Panašiai ir J. Benveniste vandens atminties įrodymas Nature žurnale [3].

3. Fake ekspertai. Coldwell ir Handley, kuriuos vos ne mintinai cituoja kiekvienas save gerbiantis antivaxeris. Coldwell nuo 8 metų, apdovanotas Dievo galiomis, gydo vėžį [4]. Apie jo išsilavinimą žinoma nedaug, išskyrus tai, kad nusipirko diplomą Columbia state universitete, garsiai nuskambėjusioje diplomų kepykloje. Šis universitetas dėl tos pačios priežasties 1998 uždarytas[5]. Turi kliniką, kur toliau kabindamas makaronus lobsta iš sergančiųjų vėžiu. Kuria ir platina video apie konspiracijas. Apie antrąjį žinau tik tiek, kad tyliai rašo knygutes kaip sunkieji metalai, aliuminis, gyvi virusai ir dar ten kažkas sukelia autizmą. Dar turi kliniką, kur čiulpia pinigus iš ASD sutrikimų turinčių vaikų tėvų.

4. Pateiktų įrodymų ignoravimas, reikalaujant atsakyti į sekančius klausimus[2]. Čia toks savotiškas whataboutizmas.

5. Kitos loginės klaidos, klaidingos analogijos, dėmesio atitraukimas nuo diskutuojamo objekto arba atsakymas į oponento neužduotą klausimą, sudarant įspūdį, kad paneigtas visas argumentas. Angliškoje literatūroje tai vadinama red herring[7] (raudona silkė) arba straw man (kaliausė)[6].

Denialistų motyvai gali būti įvairūs:
• asmeninė finansinė nauda alternatyvios medicinos klinikai, “gydymo“ metodui, gyvenimo būdo koregavimui ir aišku žirniukams – viskas ne už ačiū.
• psichologiniai aspektai, kai žinių spragas, tarsi vata kiaurus langus žiemą, užsikamšai sau patogiom pseudomokslinėm teorijom, susikurdamas, aiškų, šiltą, bet nelabai patogų, tvankų pasaulėlį. Jei kas pabando įleisti šviežio oro atlupdamas prikepusias orlaides, prarandi saugumo jausmą, nes esi girdėjęs kaip kažkas kažkada iškrito per “fortkę”.

#ciniskas #chirurgas #skiepai #antivaxxer #ASD #denialism #pretendentas #autizmas #withlove #redherring #strawman

1.https://m.phys.org/news/2015-06-countering-science-denial.html
2.https://academic.oup.com/eurpub/article/19/1/2/463780
3.www.nature.com/news/2004/041004/full/news041004-19.html
4.https://rationalwiki.org/wiki/Leonard_Coldwell
5.https://en.m.wikipedia.org/wiki/Columbia_State_University
6.https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iaudin%C4%97_baidykl%C4%97
7.https://en.m.wikipedia.org/wiki/Red_herring

Tik pirštukai

Praeitą savaitę kažkuriame portale mačiau “džiaugsmo” kupiną žinutę – “Medikai išplėšė kūdikį iš meningokoko gniaužtų: jis neteko tik kojų pirštų ir rankų pirštų galiukų”. Šiandien pasirodė dar viena panaši antraštė.

Wow, va čia tai pergalė, nors apsiverk. Aišku, nenoriu sumenkinti kolegų pastangų. Technologijos, žinios, mokslo pažanga bei sėkmė šįkart suveikė kaip šveicariškas laikrodis. Nors vaikas be pirštų – maža paguoda, bet tai tūkstantį kartų geriau, nei šviežiai supiltas kapelis Suvalkijos lygumose.

Medikai, visuomenės sveikatos specialistai, sveikatos apsaugos organizacijos vienareikšmiškai unisonu teigia, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo šio brudo yra skiepai, bet aišku, kur buvęs, kur nebuvęs išžygiuoja manikiūrininkių, sąmokslo teorijų kūrėjų, “gyvensenos specialistų” ir buvusių “zekų” margasis avangardas su savo “kitokia nuomone”, kurie apie skiepus, blet, viską žino geriau. FTW, Hamletiška dilema, kuo tikėti, kur tiesa?

O tiesa, tuo tarpu guli reanimacijos skyriuje su 4 numerio intubaciniu vamzdeliu trachėjoje, prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, laukianti pirštukų, rankyčių ir kojyčių amputacijos ir tai geriausiu atveju. Tada galėsime visi gražiai paploti už išgelbėtą gyvybę, nors ne – ploti galės ne visi. Ne visi galės vaikščioti ar bėgioti, bet gal galės skraidyti kaip viena žinomiausių “ištrauktųjų iš meningokoko gniaužtų” Charlotte Cleverley-Bisman, check it. 5265780

Net mūsų viską spaudžianti ir amžinai pinigų neturinti sveikatos apsaugos ministerija nuo liepos 1 kompensuoja meningokoko B skiepų kursą, tris dozes (čia tas, kur pas mus dažniausias) patiems mažiausiems 2, 4 ir 12-15 mėn. Visiems kitiems vieno skiepo kaina 75-120€.

∆Taip, šitas skiepas bjaurus, nes dažnai sukelia labai aukštą temperatūrą, kartais, net su febriliniais traukuliais (1 iš 1000), todėl reikia pasirūpinti paracetamoliu iš anksto.

∆Taip, jis apsaugo nuo žaibinės meningokoko formos, tam jis ir sukurtas.

∆Taip, EU jis skiriamas nuo 2 mėnesių, JAV – nuo 10 metų.

∆Taip, tokių antraščių dar bus daugiau.

##############

O netoliese visą laiką, it juodvarniai suka ratus žmonės juodais drabužiais, pasiruošę laužtuvais ir kastuvais skelti ir išjudinti įšalusią žemę.

#ciniškas #chirurgas #meningococcal #bisman #tikpirštukai

Čiuožki čiuožki čiuožki, nepaslyski

Šiandien reikėjo šiokių tokių ekvilibristikos įgūdžių ir lankstumo, tam, kad iš taško A, patektum į tašką B aplenkiant priėmimą. Nusileisti Kauko laiptais (prieš rekonstrukciją), nuo viršaus iki pat apačios ant užpakalio, buvo galima lengviau ir greičiau nei funikulieriumi.

Be galo smagu stebėti stipriai pagausėjusią lietuviškųjų pingvinų populiaciją miesto gatvėse, bet geriau tipenantys pingvinai negu gipsas šešioms savaitėms. Ir jei jūs šiandien namo grįžote neimobilizuotomis galūnėmis, jums jau pasisekė.polar-bear-slipping-on-ice.jpg

Esu rezidentūros metais tokią dieną budėjęs traumpunkte. Per parą su kolegomis priimta 150 pacientų! Daugiausia lokotipiniai dilbio kaulų lūžiai. Po poros valandų darbo atsiranda automatizmas: kur skauda, kaip griuvot, Rö, atstatymas, gipsas, šaltis, analgetikai, kontrolė po 7-10 dienų poliklinikoje. Pacientai kiti, o malda – ta pati, kartojama tarsi “Sveika Marija” nuodėmių atleidimui po išpažinties. Galbūt būtent tada atsižegnojau traumatologijos ir į tą pusę nenorėjau net žiūrėti.

Tokiomis dienomis dažniausiai lūžta rankos tipinėse vietose, jei griūnant atstatoma ranka ir visa masė tenka vienam iš riešų, arba kulknšnys, jei paslydus daromas piruetas, prieš tai nelankius baleto pamokų. Aišku, lūžti gali bet kuris kaulas, net ir nosikauliai, jei griūnant bus kliudomas pvz. suoliukas ar šaligatvio bortelis. Osteoporozės iščiulpti kaulai sutrupa gerokai lengviau, todėl pagyvenusioms moteriškėms tokiomis dienomis geriau žiūrėti bolivudines arba turkiškas muilo operas ir kepti pyragus anūkams nei čiuožinėti lediniais šaligatviais bandant vaizduoti Iriną Rodniną*.

1.25165220_std

Šiandien traumatologai minko gipsą, tampo ir fiksuoja lūžgalius – greičiau nebus. Todėl, jei jau atsidūrėte prijomnike, teks laukti. Ilgai. Jei labai skauda, galite paprašyti, kad slaugytoja suleistų vaistų. Jei griuvot, prisitrenkėt, bet aiškių deformacijų nėra, turėtumėte susitvarkyti ir patys. Keli patarimai:

  • Pakelkite sužeistą galūnę. Koją sėdėdami dėkite ant kėdutės, ranką pasiriškite po kaklu. Geriausia susirasti plačią skarą.
  • Šaldykite. Šaldant mažiau tinsta, mažiau skauda. Galima naudoti bet ką. Imat iš kameros šaldytą mėsos kavalką, daržovių, uogų indą, vyniojat į rankšluostį ir laikot apie 15 min prie sužeistos vietos. Pailsit ir vėl šaldot. Veiksminga iki dviejų parų.
  • Analgetikai. Tinka viskas. Ibuprofenas, Nimesilis, Dicloberlas, Ketanovas, Paracetamolis ir t.t. (Tik ne viską kartu).
  • Ramybė. Nejudinam, neminkom, nemojuojam, neminam.
  • Matot, kad ranka žiūri atbulai, tirpsta, šąla pirštai ar pačiam nesiseka susitvarkyti – varot į priėmimą. Trauma įvykusi per 48 val. yra būtinoji pagalba (SAM ministro įsakymas 4 kategorija 6 punktas). Jus privalo apžiūrėti, bet gali tekti laukti. Ilgai.
  • N.B.! Rentgenas negydo. Nepradėkite šakotis, nes lauksite dar ilgiau. Jei galite aiškinti kaip dirbti, galite ir palaukti.

Na, o jei jau grįžot namo su langete, tinka visi aukščiau išvardinti punktai. Bonusas – 6-8 savaičių poilsis jums garantuotas.

****

Draudimo brokeriai šiandien manikiūrą turbūt pasidarė patys, dantimis. Pedikiūrą irgi.

advertisement_ad[Vieta lažybų firmos reklamai]

#ciniškas #chirurgas #ER #trauma #winter

*Irina Rodnina tris kartus olimpinė, šešis kartus pasaulio ir septynis kartus Europos dailiojo čiuožimo čempionė.

SAM benderiai

Lapsus linguae – (lot.; sk. l’apsus lingvė) – apsirikimas kalbant, šnekamosios kalbos klaida iš skubotumo, kartais dėl tariamų žodžių skambėjimo analogijos.

Nežinau, ar čia įmanoma rasti kažkokias analogijas, turbūt viceministrė labai skubėjo pabaigti susitikimą su profsąjungomis, kad tokią nesąmonę leptelėjo – negi imsi abejoti jos kompetencija. Bet žodis ne žvirblis! Paleidai ir išskrido – nesugaudysi.

Į komentarą, kad Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimas yra vienas skurdžiausių, o gyvenimo trukmė viena trumpiausių ES, ponia perfrazuojant atsakė, jog karaliaus iždas atsivers, jei gydytojai prailgins gyvenimo trukmę. Pagal geriausias Ostapo Benderio tradicijas – kėdės ryte, pinigai vakare!

screenshot_20190109-100445__018884495900132470180.jpg

Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” medžiaga

Gal iš tiesų viską būtų galima “nurašyti” lapsusui, bet staiga prisimeni visai neseniai klaviatūra iškaltą Savukyno straipsnį, apie žmones dirbančius SAM ir apima liūdesiukas, kad fantazijos tame rašinyje nedaug. Įrašas čia

Prie geriausių norų, pertvarkius sveikatos apsaugos politiką, pakeitus visų gyvenimo būdą, patrigubinus finansavimą (ne algas, o finansavimą), pirmuosius preliminarius rezultatus turėsime gal po 10 metų. Kiek tai užtruks be finansavimo? Amžinai! Bijau, kad viceministrė tiesiog mandagiai atlenkė vidurinį pirštą.

screenshot_20190109-112720__012397265000404913098.jpg

Antraeilis dalykas yra tai, kad gyventojų gyvenimo trukmė – valstybės sveikatos politikos klausimas, net kartais pavadinamas prioritetu, kurią formuoja būtent SAM. Aš neturėdamas absoliučiai jokio vadybos išsilavinimo viską įsivaizduoju maždaug taip:

• Išsikeli prioritetus;
• Suformuluoji galutinius ir tarpinius tikslus;
• Suplanuoji veiksmus ir priemones tų tikslų įgyvendinimui;
• Apskaičiuoji, kiek tai gali kainuoti;
• Ieškai tam reikalui pinigų;
• Koordinuoji ir kontroliuoji tikslų įgyvendinimą;
• Atlieki tarpines ir galutinę analizę.

Nežinau, kol kas kažkaip čia viskas atvirkščiai, labiau panašu į norą pajodinėti ant svetimo koto.

Nepasprink šližiku

Sveiki gyvi! Ar sugebėjot pakilt nuo silkėm ir baltom mišrainėm nukrautų stalų, ar kaip mūsų PRIME’as, neatlaikėt šventinio siautulio ir likot sėdėti stalo kampe apsikabinę šližikų dubenį?
Gal dar silkutės?

received_3093983596929625683681497272129498.jpegBrrr, į silkę net pažiūrėti negaliu, neribotam laikui. Vien jos kvapas sukelia nedviprasmiškus jausmus viršutinėje pilvo dalyje. Turbūt baisiausia, kas gali nutikti po Kūčių, tai bakterinė vaginozė. Aš rimtai, užjaučiu.

Vienas vilnietis 😉 su žiniasklaida pasidalino pirmąją Kalėdų dieną prie budinčios vaistinės nusidriekusia eile. Galiu lažintis, kad einamiausios prekės buvo Mezym, Omep ir angliukas. Bet ko norėti, kai imi maišyti aguonpienį su silke, grybus su konservuotais žirneliais ir vaisiniu keksu, visa tai užgerdamas spanguolių kisieliumi ir  viską damušdamas šiltu cinamonu gardintu glühwein’u.
699132552185221472415943.jpg

SPS per didžiausius metų valgymo festus pasipuošia ne tik eglutėmis ir girliandomis.
Šventinė klasika priėmime (tarsi iš akvariumo ištraukti karpiai) žiopčiojantys pacientai. Tikriausiai tai, kad žmonės prarado įgūdžius išsirinkti žuvies ašakas, yra evoliucijos ir restoranų kultūros pasekmė.
Ieškoti žuvies kaulo gerklėje – tas pats, kas ieškoti adatos šieno kupetoje. Traukti ešerius pro mažytę eketės skylutę yra gerokai lengviau, nei juos valgyti. Senoliai sako, jei įstrigo ašaka, reikia duoną valgyti, bet aš manau, kad laikas pas oftalmologą arba bent į artimiausią optiką pasikeisti akinių. Dėl praryto žuvies kaulo, kuris 80% praeina per visą virškinamąjį traktą tranzitu, reikia mobilizuoti visą endoskopinę tarnybą. Kartais pasiseka ją rasti, bet ne taip jau retai tenka plaukti namo taip, kaip atplaukei ir artimiausias kelias dienas drumsti vandenį per sietelį, laukiant kol pasirodys stebuklas.
fishbonensmbu8350618630480467186.pngŠiaip šventiniai budėjimai buvo busy, bet papasakoti nelabai yra ką. Be tradicinių skeltagalvių, buvo sakalėlis. Lydėdamas gęstančią žarą vėlai išėjo į balkoną parūkyti ir išskrido. Tik šitas į žemę grįžo greitai, GMP rado gėlyne po balkonu palaužtais sparnais. Matyt, per trumpas pakilimo takas ir tik antras aukštas. Atsibudo sugipsuota ranka. Visų, nuo sanitarės iki skyriaus vedėjo klausinėjo, ar briliantų prikišom kaip Nikulinui. Nesu šitos klasikos mėgėjas, tai paleidau aiškintis į namus. Tikiuosi gipso nenusiims.
fb_img_15457330336059106581270116652539.jpgPamenate, pernykštį Haroldo Mackevičiaus įrašą apie Seimo kultūros komiteto pirmininką? Geras tas postas, bet dar geresnis memas “Nepasprink šližiku!”. Tai va, prieš pat Kūčias GMP atvežė pakeliui gaivinamą senolę. Spalva kažkur tarp navy blue ir blue magenta. Krūtinės ląsta įdubusi, nes osteoporozės iščiulpti šonkauliai nuo pirmo paspaudimo subyrėjo kaip kortų namelis. Nei paradoksinio, nei jokio kito kvėpavimo ten nebuvo, tik elektrokardiografas dar bandė registruoti pavienius elektrinius širdies impulsus. Pulsoksimetras, vietoje satūracijos* rodė kambario temperatūrą. Gaivinimą perėmę reanimatologai iškrapštė kvėpavimo takus užkišusį ŠLIŽIKĄ. Orui per trachėją ir bronchų medį pasiekus alveoles atsirado agoninis kvėpavimas. Bet to neužteko.
Netreniruotas žmogus  nekvėpavęs gali išbūti apie porą minučių ir viskas, jei nesuteiksi pirmosios pagalbos, žmogaus nebebus.

Jei jūsų naujametinių pasižadėjimų sąrašiuke dar yra vietos, įsirašykite “PIRMOSIOS PAGALBOS KURSAI”. Dažniausiai žmones kausto baimė, kad nežinos, nesugebės, kad nepavyks, todėl verčiau pasislepia už išmaniojo telefono ekrano nei imasi iniciatyvos. Taip, gali nepavykti! Mums irgi ne visada pavyksta, bet mes bandome. Tik kelios minutės, tik tiek ir viskas galėtų būti kitaip.

*Kraujo įsotinimas deguonimi (norma 95-100%)

#ciniškas #chirurgas #sps #pirmojipagalba #šližikas #pasižadėjimas #newyearlist #fishbone

Nekasdieninės dovanos

Sako, Kalėdos stebuklų metas. Sako, sužibus Betliejaus žvaigždei ima ir išsipildo slapčiausi norai.
Vaikai darželyje pasitinkant senį dainavo kažkokią dainelę apie tuos norus. Tiksliai jos nepamenu, bet mintis tokia, kad išsipildo tik pačios didžiausios svajonės ir tik tai, ko labiausiai trokšti. Čia panašiai, lyg turėtum tik vieną voucherį, o prekių kiekis ribotas. Ko paprašytumėt jūs? Pinigų, naujos mašinos, laimės, sveikatos ar ramesnių naktų? Ar teko, kada prašyti ne dėl savęs?

Pažįstu vieną jauną, gražią, protingą panelę, šiuo metu studijuojančią Italijoje. Galėjau jos ir nepažinti, jei stebuklų tiesiog nebūtų. Kelias Kalėdas iš eilės, visi aplinkui savo voucherius iškeitė į vieną norą, į vieną sveiką inkstą mažai mergaitei. Kiek jai tada buvo, gal 7. Investicija buvo rizikinga, bet sėkminga, nors ir ne iš karto. Juokas ir šypsena dabar sugrįžta dividendais. Jos istorija stulbinanti, kaip ir daugelis panašių istorijų. Jose daug vilties, tikėjimo, džiaugsmo ir neapsakomos stiprybės, bet dar daugiau nerimo, ašarų bei nežinomybės. Neįtikėtina, kaip persiverčia visa vertybių sistema, kai vien tik atmerktos akys tampa didžiule pergale šioje išlikimo kovoje.
Tai buvo seniai. Bet tokių kaip ji yra daugiau ir ne tik vaikų, su savo gyvenimais ir savo istorijomis.

Nors mūsų visuomenės požiūris į donorystę dažniausiai teigiamas, tačiau artimųjų neužtikrintumas lemiamą akimirką visą medicinos mokslo pažangą nustumia į paraštes, net nepabandžius sukurti stebuklo. Taip, tai pats sunkiausias sprendimas donoro šeimai ir niekas jų dėl to kaltinti negali. Ištikus nelaimei iš vietos trukteli psichologinis gynybos mechanizmo traukinys ir jis nesustoja tol, kol nepasiekia “Susitaikymo” stotelės. Tai kelionė, kuriai reikia laiko, deja. Kaip tik laiko, mes turim labai mažai. Milžiniška atsakomybė sukrauta artimiesiems ant pečių juos tiesiog pasiunčia į nokautą. Galimybė, vienam išeinant kitam sugrįžti, išsisklaido kaip petardų dūmai apledėjusioje naujametinėje naktyje.
Neužtenka patyliukais pasiimti donoro kortelę ir ją įkišti slaptame piniginės skyrelyje šalia retai naudojamų nuolaidų kortelių. Svarbu apie tai pasakyti žmonėms, kurie už jus lemiamu momentu turės priimti neabejotinai sunkiausią sprendimą savo gyvenime.
Jei jau kalbame apie dovanas bei stebuklus, tai Kalėdos tam visai tinkamas metas.

Mitais netikiu, bet stebuklais tikiu.

#ciniškas #chirurgas #Donorystė #dovana

Alio ble

Pasidalinus savo mintimis apie tai, kas turi būti priėmimo skyriuje ir ko ten būti neturėtų, mane užplūdo tokia dviprasmybė. Gal kiek per kietai, gal per daug šokiruojančiai, juk visokių situacijų būna. O ir šiaip žmonėms sunku susigaudyti, jie gi ne gydytojai, o dar mokesčius moka, na, bent jau kai kurie. Ir einu aš sau toks pasimetęs į budėjimą “pasaulio gelbėti“.

confused-professional28074509247761232658.jpg

Pradžia buvo daug žadanti. Skambutis iš skyriaus – kažkam stiprūs skausmai po operacijos. Tuo pat metu skamba mobilus, ekrane nušvinta “Prijomnikas”. Paskubomis pasakau, ką suleisti nuo skausmo ir atsiliepiu “kita linija”. Anam laido gale:
– Prakirsta lūpa… vakar…
Ok, einu apžiūrėti dar šviežiai broga garuojančio nelaimėlio. Wow! Vaizdas primena nenusisekusią botulino terapiją, tarsi parkinsonininkas kamuojamas grubaus tremoro būtų adatos nenulaikęs. Žaizda bjauri, pro viršutinę lūpą galima skaičiuoti viršutinės eilės pageltusius dantis. Kraštai padengti kraujo krešuliais, šašu ir baliaus likučiais. Du variantai: atnaujinti žaizdos kraštus ir susiūti arba palaukti, kol žaizda išsivalys ir tada plastikuoti. Abiem atvejais geriau tai palikti profesionalams – plastikams. Neabejoju, kad žaizdą žmogelis kruopščiai dezinfekuos kasdien.

medical-grade-ethyl-alcohol-alcohol-ethanol2381397709729792813.jpg

Bežiūrint į meditacinį e.sistemos ratuką, į kabinetą užėjo slaugytoja ir informavo, kad atvežti dar du su galvos žaizdomis. Staiga išgirdau pažįstamą melodiją. Chalato kišenėje suspurdėjo mobilusis. “Chir. skyrius”.

– Klausau.
– Daktare, jūsų reikia 3 palatoje, greitai.
Besisukantį ratuką kompo monitoriuje palieku vienišą, o pats olimpinio ėjimo žingsneliu varau į skyrių. Palatoje gargaliuojanti senolė sumąstė, kad jai jau gana savo vargą vargti, susikrovė mantą ir pajudėjo tuneliu šviesos link, kur jos jau laukė didžioji dalis giminės.
– Kvieskit reanimatologus, o jūs neškit skubios pagalbos krepšį.
Nurodymai duoti, o pats pradedu treškinti pavargusius senolės šonkaulius, santykiu 2 su 30. Dar kurį laiką bandėme ją grąžinti į pilką ir šlapią gruodį, bet močiutė nusprendė kitaip. Patys sau kaip amerikoniškuose serialuose neplojom, tiesiog ramiai vienas kitam padėkojom ir aš grįžau atgal į priėmimą, siūti girtų galvų.

say-goodbye-2890801__3408355218803078696530.jpg

Einant koridoriumi mane pasitiko kelios poros žvilgsnio nekoncentruojančių akių.
– Pagaliau ble, – kažkas sumykė laukiamajame.
– Kas nutiko? – pridusęs paklausiau aš. Krūtinės ląstą minkyti, tai ne dviračio padangas pūsti, bet tiek jau to. Tiesiog, įjungiau poker face ir dirbam toliau. Šiaip šūdas, ne žaizda, bet kadangi žmogus sunkiai orientavosi aplinkoje, nusprendžiau palikti stebėjimui.
– Noriu jus pastebėti, dėl neurologinės patologijos.
– Tu ką, bl@#t manai aš psichas, neurologas kur@*a. Pašol tu n@*”i!
Ups, nesugebėjau “prieiti” prie paciento, sukontaktuoti su juo. Kadangi pas mus ne zoologijos sodas ir ne zona, tai ant žemės nevertėm ir pririšę prie lovos nestebėjom. Išėjimą rado pats.
Kitas vyrukas irgi “tik taurę vyno” išgėręs, kluptelėjo ant slenksčio ir padalino savo nosį į dvi nelygias dalis, grynai kaip Rondo dainoje “Margarita”. Puzzle žaidžiau gal 40 minučių, kol viską surinkau į vietas. Gavosi neblogai.
Grįžęs į skyrių “radau” dar dieną guldytų ligonių, kuriuos reikia išoperuoti (apendicitas, žarnų nepraeinamumas, pūlinys). Maždaug ties pirmaisiais gaidžiais viską baigiau. Pagaliau ištiesiau kojas. Skambutis! Galvos trauma.
Ant kušetės sėdi, toks neblogai pasportavęs jaunikaitis, bet kinkuoja kaip nuvarytas kuinas. Ne vienas, su policijos palyda.
– Kas atsitiko?
– Sumušė, apsauginis – nedaugžodžiavo pacientas.
– Kur mušė?
– Čia, – pirštu pavedžiojo ties kairiąja veido puse, bandydamas parodyti žandikaulį, – negaliu kramtyti, – patikslino simptomus.
Apžiūrėjęs neradau jokių žaizdų, tik nedidelį sumušimą ties apatinio žandikaulio kampu ir kelių centimetrų diametro hematomą iš vidinės pusės.
– Padarysime rentgeno nuotrauką, dėl lūžių.
Kaip ir buvo galima tikėtis lūžio nesimatė, bet kadangi nuotraukos kokybė, tokia so so, o kalba eina apie teisinį ginčą, nusprendžiau galutinai išsklaidyti visas abejones paskirdamas dar trupučiuką jonizuojančių spindulių. Po kompiuterinės tomografijos diagnozė nepasikeitė. Gydymo planas irgi. Šaltis, ramybė, analgetikai pagal reikalą, kontrolė po savaitės poliklinikoje.
Nežinau, kuri gydymo vieta užkliuvo, bet kuinas akyse virto baltu žirgu:
– Ė, tu, ble, šarlatanas, tai n@€&i, aš dvi valandas čia smaukausi, o tu čia b@#€į volioji! Jei nesugebi susitvarkyti, tai siųsk n@#€&i į “Žalgirį” (suprask pas veido žandikaulio chirurgus)!
Vėl poker face, be didesnių diskusijų išrašas su girtumo ir agresyvumo žyma į dantis ir trumpas, bet efektingas atsisveikinimas: koja atidarytos durys bei trys aukštai gero rusiško mato. Pamaniau, auksinis žmogus tas apsauginis.

apsauga-16015362602095656104.jpg

Kaip grįžau namo nepamenu. Tarpduryje prasilenkėm su žmona. Kritau kryžium į lovą šalia trečią dieną karščiuojančio sūnaus. Pediatrė poliklinikoje žadėjo priimti popiet.
#ciniškas #chirurgas #budėjimas #nightshift #sps #pokerface

Privėmimo karai

Mes vis dar nesuprantame, kam reikalingas skubios pagalbos skyrius. Dažnas tautietis žodį “skubus“ priima kaip esminį, o tai, kad ten teikiama tik būtinoji pagalba, paprasčiausiai ignoruoja.

Eilinis budėjimas sekmadienį, o priėmimo skyrius primena eilinę dieną poliklinikoje. Ne, tai ne magnetinės bangos, ne mėnulio fazės ir pacientų, kuriems reikia būtinosios pagalbos ne daugiau, nei kitomis dienomis, tiesiog prijomniką užkiša #avdrugtamchio ir #mankažkaipneramu personos.

Atskira faunos rūšis, kuri prieš šventes ar atostogas bando “prakišti“ savo gyvenimo saulėlydį pasitinkančius tėvus ir senelius į ligoninę, kad šie netrukdytų šventės švęst, tarsi jie būtų kalti vien dėl to, jog vis dar nenumirė.

Sekmadienius labai mėgsta ir tam tikra emigrantų kategorija. Tie, kurie atvažiuoja pasitikrinti sveikatos į Lietuvą, nes nepasitiki babajais, o tiksliau, savo chiken factory žodynu nesugeba paaiškinti, ko gi atsibeldė pas gydytoją. Čia tie, kur uždirba milijonus, rašo piktus straipsnius apie tėvynę, kurie nemoka mokesčių, bet paprašius susimokėti į kasą kelis pinigus, pratrūksta plūstis, kokia šūdina Lietuva ir kad visame pasaulyje (kuris apsiriboja vienu rytų Londono rajonu šeštojoje zonoje) tokio bezpridielo nėra.

Mane liūdina, kad priėmime neproporcingai didelė masė žmonių nesuvokia arba nenori suvokti (nes taip yra patogiau), kad čia medicininė pagalba teikiama avarijose nukentėjusiems, nukritusiems iš didelio aukšto, maišelyje atsivežantiems rankas ir pirštus, durtiems, šautiems, besiraitantiems dėl inkstų ar tulžies pūslės akmenligės priepuolių, insulto, infarkto, traukulių ištiktiems, bandantiems nusižudyti ligoniams. Ir taip, man visai neįdomūs jūsų trečią savaitę trunkantys nugaros skausmai, vakarais tinstančios kojos, užkietėję viduriai, sloga, pablogėjusi klausa ir panašiai. Maximum, ką galiu pasiūlyti, Diclac į užpakalį ir iškviesti taksi, kuris jus parveš namo, ir tik tada, kai baigsiu su rimtesniais ligoniais. Man keista, kad eidami pas gydytoją jūs išsigooglinat apendicito simptomus, gydymą ir operacijos variantus, bet nesugebate išgerti ibuprofeno tabletės. Važiuojate į prijomniką dėl skaudančių sąnarių, aukšto spaudimo, cukraligės, nors būtų keista, jei šitų problemų nebūtų, nes sveriate arti 150 kilogramų. Geriau pagooglinkit mitybos planus.

SAM įsakymas leidžia apmokestinti kiekvieną, kuris kreipiasi į skubios pagalbos skyrių ne dėl būtinosios pagalbos, todėl kitą kartą vykdami pasitikrinti į priėmimą pasiimkite ne tik sumuštinių, bet ir piniginę. Iki pasimatymo!

#ciniskas #chirurgas #sps #emr #būtinojipagalba #ligoninė #priėmimas #14€

Antivaxeriai ir Dunning Kruger efektas

Nesu aš psichologijos ar psichosociologijos ekspertas, tačiau labai jau niežti pasidalinti vienu įdomiu reiškiniu, kuris nuolat sutinkamas visuomenėje, ypač kai kalba pakrypsta apie mediciną. Šiandien nieko nenoriu išskirti, nes tai būdinga absoliučiai daugumai žmonių (kai kuriose grupėse, tai itin gerai atsiskleidžia, matyt didžiausia jų koncentracija artėjanti prie įsotinimo taško).

Geriau papasakosiu istoriją.

Šią istoriją galite rasti internete, bet ji tokia reprezentatyvi, kad ja pasidalinsiu atskirai.
Visi žinome, kad yra toks nematomas rašalas, bent jau mes vaikystėje jį naudojome žaisdami šnipų žaidimus. Taip taip, augau tais laikais, kai nebuvo YouTube, išmaniųjų, o internetas buvo tik bibliotekoje ant telefoninio modemo, kurio jungimosi garsą dar dabar sapnuoju košmaruose. Savo slaptiems pranešimams naudodavome pieną, bet galima naudoti ir citrinų sultis, tik jų gauti buvo gerokai sunkiau. Rašalui išdžiūvus, parašytas tekstas tapdavo nematomos, o kad galėtum perskaityti, reikėdavo pakaitinti raštelį virš ugnies, todėl namuose nuolat dingdavo degtukai. Mama net buvo įtarusi, jog pradėjau rūkyti, bet tai įvyko keliais metais vėliau.

Taigi 1995 McArthur Wheeler, manydamas, kad viską žino apie citrinų sultis, iškėlė hipotezę, kad nematomas rašalas gali paslėpti jo veidą nuo vaizdo kamerų. Jis net atliko eksperimentą. Išsitrynė veidą citrina, kuri ėdė odą ir graužė akis, o po to su Poloroid’u pasidarė “selfie”. Nelabai aišku kodėl, gal dėl ašarojančių akių kažką suchimičino, gal bloga fotojuosta, bet nuotraukoje veido nesimatė. Vyriukas liko patenkintas rezultatais, padarė išvadas, ir nusprendė tai pritaikyti realioje situacijoje. Sumąstė ne šiaip planelį, o apiplėšti banką ir net ne vieną! 1995 balandžio 19 kruopščiai išsimozojęs citrinų sultimis, vidury baltos dienos, plačiai besišypsodamas į stebėjimo kameras, (nes nu gi jos negali užfiksuoti citrininio veido) jis užėjo į vieną Pitsburgo banką ir grasindamas ginklu pareikalavo pinigų. Tada užėjo į antrą… Na, nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog dar tą patį vakarą į jo duris pasibeldė policijos pareigūnai ir McArthur Wheeler sėdo į belangę už ginkluotą banko apiplėšimą. Jis tepasakė “Taigi aš buvau išsitrynęs citrina”. Ups. 🙃

Šia istorija susidomėjo Cornell universiteto psichologas David Dunning ir jo studentas Justin Kruger. Jie padarė studiją, kurios metu studentams buvo išdalinti klausimai iš logikos, gramatikos ir humoro, o po to buvo klausiama kaip savo atsakymus vertini lyginant su kitais. Pasirodo, tie, kas atsakė į klausimus prastai, save vertino gerai, o patys blogiausi manė, kad yra tarp trečdalio geriausių. Vėliau tokių studijų buvo padaryta daug ir įvairiose srityse, tame tarpe ir medicinoje. Reiškinys, kai žemesnių gebėjimų žmonės nesugeba suvokti savo ribotumo vadinamas Dunning-Kruger (Daningo-Kriugerio) efektu.

Unskilled and unaware of it: How difficulties in recognizing one’s own incompetence lead to inflated self-assessments.

Šis efektas nesvetimas ir jauniems chirurgams, kurie užkliūna už kvailumo kalvos (“Mount stupid”), kai atrodo, kad viską žinau ir viską galiu. Deja, pirmosios komplikacijos labai greitai apkarpo sparnus ir drebia it šūdvabalį ant žemės, o tada laukia labai ilgos pagirios, daug knygų, daug straipsnių ir maži maži žingsneliai į priekį, tik jau niekada nebegalvosi, kad gali viską žinoti.

Dunning Kruger efektas

Pastebėta, kad kvalifikuoti žmonės linkę save nuvertinti, nes mano, kad jei jie gali padaryti, vadinasi – gali bet kas. Tai atvirkštinis efektas.

¯\_(ツ)_/¯

Kelių medicininių stimpanko romanų perskaitymas, dar nepadaro tavęs gydytoju, kaip manęs nepadaro golemų ir dirižablių inžinieriumi. “Tikrosios žinios, tai yra žinojimas kiek dar nežinai”, sakė Konfucijus. Neužtenka “biški nusimanyti karvių genetikoje”, kad galėtum diktuoti, koks dirbtinio apvaisinimo būdas geriausias moteriai. Neužtenka vogti mašinas, atsėdėti zonoje, daryti tatuiruotes ar apsivilkti violetinį megztuką, kad galėtum gydyti vėžį. Nors pala…

A. Tapino “Vilko valanda“ iliustracija

Dar daugiau, mažas žinių bagažas ir nekompetencija yra pavojinga, nes išperi dar vieną danning-kriugeriuką, kuris maitinamas socialinių tinklų maita gali virsti Fredžiu Kriugeriu, o tai, kaip sakė mano kolega, yra baisiau nei karas, maras ar ubago lazda.


A. Tapino “Vilko valanda“ iliustracija

#ciniskas #chirurgas #kruger #dunning #efektas #zinios